Barokas VIIa.-XVIIIa.

kultūros epocha ir meno kryptis, plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Barokas pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą). XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.  Esminiai baroko stiliaus bruožai – sudėtingumas, įmantrumas, jausmingumas, impulsyvumas, tapybiškumas, dinamiškumas, dramatiškumas, patetiškumas, polinkis į didybę, ansambliškumas. Baroko dailės ir architektūros tėvyne yra laikoma Italija, Roma yra svarbiausias ankstyvojo ir brandžiojo baroko dailės ir architektūros centras.

• Baroko menas išreiškia nestabilią, krizėje atsidūrusio žmogaus sąmonę.
• Amerikos atradimas, Mikalojaus Koeprniko heliocentrinę sistema, Keplerio ir Galilėjaus astronautiniai atradimais nukelia tolyn visatos ribas. Baroko žmogui kyla abejonės dėl savo pažinimo galios
• suvokęs, kad pasaulis nėra pažinus , ima nepasitikėti savimi, aplinkinį pasaulį laiko regimybę
• Dėl nesileiaujančių karų ir religinės nesantaikos tampa populiari prievartos tema: kruvinos scenos, mūšiai, žmogžudystės-baroko menas siekia vaizduoti fizinę ir moralinę kančią.
• būdingas dramatiškumas ir jausmingumas, nes baroko menas siekia sukretimo, įtaigumo.
• Populiarūs lit. motyvai:

1.  be antikos vaizdavimo kūryboj, vienu svarbiausių šaltinių tapo BIBLIJA. iš biblijos semimasi motyvų, vaizdų, simbolių.
   
2. Žmogaus gyvenimo nepastovumas(turtas, valdžia, jaunystė, grožis ir t.t.) pasak ispanų rašytojo Pedro Kalderno, visi žmonės nuo pat gimimo yra aktoriai, o gyvenimas šioje žemėje -tai spektaklis, kuriame didysis režisierius Dievas žmogui yra syręs vaidmenį ir taip nulėmęs jo likimą.
3. prieštarinogs pasaulio suvokimas, kai į visumą jungiama tai, kas negali būti sujungta, pvz: sapnai, fantazijos, realybe

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežiausUrbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi.

,,Memento mori" 

Serbievijus apie tai daug rašė, eilėse nagrinėjama kančios. Žmogus neamžinas ir visiem dera tai prisiminti

Lemtis žaidžia žmogaus gyvenimu. Žmogus dulkė

Pasak Serbievijuas net ir tokio trumpo gyvenimo žmogus nevaldo, todėl jis veltui stengiasi planuotiu ateitį, nes vir visų jo darbų plebena ironiškas Fortūnos šypsnis. Lemtis žaidžia žmogaus gyvenimu it sviediniu. žmogus lyg dulė, kuri šmesteli pačiam viršuj, kitą jau įminama į purvą. Fortūnos ratas taip pat yra visuomenės metefora. Jos reikšmė, kad niekas negali būti tikras, kad pakilęs į viršūnę  ten ir liks

Mirtis- neišvengiama ateitis. Jokios vertės neturi nei šlovė, nei išmintis.

Urna-visų dalykų matas, sako Sarbievijus. Niekas to neišvenks. tai reiškia, jog šiame pasaulyje derėtų vertinti, atmenant mirtį, ir branginti tai, kas nemaru. Tu nepasiimsi į aną pasaulį, - turtų, matearelinių dalykų, šlovės, titulai, karinės pergalės. svarbiausia vidinės vertybės.

Gyvenimas- teatras

Sarbievijaus labai mėgstamas barokinis vaizdinys, kad gyvenimas yra tik teatras. Socialinė padėtis, turtai ir valdžia, istorijon įrašytas vardas-nukris visa ši žmogaus kaukė, mirties akivaizdoje.

Žmogiškasis pasaulis- išmeginimų arena

žmogiškasis pasaulis poetui atrodo tarsi išmėginimų arena, kurioje žmogus privalo užsigrūdinti, sutvirtėti dvasiškai, nugalėti savo silpnybes, išmokti grumtis su įvairiais nuodėmingais troškimais, kad po visų išbandymų tyra sąžinė galėtų stoti Aukščiausioji akivaizdon